sugebus

sugebùs, -ì adj. (4) BŽ401,525; M gabus supratingas, nuovokus: Sugebì ana ir žmonėm labai gera Užp. Kad ir aklas, bet man padėjo – labai sugebùs buvo Krk. Mokslas – sunkus dalykas; kuris sugebèsnis, miklesnis, tam geriau LKT115(Stl). Yra sugebesnių̃ už mane Klvr. Sugebesnì [ūkininkai] dar šiaip taip vertės Rs. Jagu šeimininkė sugebèsnė, iškepdavo duonikę Krž.

sugebiaĩ adv.: Geriaus ir sugebiaus galėtų kariauti TS1902,10-11.